Bado žaidynės

Ši knyga – tai populiariausia garsios amerikiečių rašytojos Suzanne Collins sukurta serijos dalis, kuri ne tik jai atnešė pasaulinę šlovę, bet ir paskatino gimti itin didelio populiarumo sulaukusią ekranizaciją. 

„Bado žaidynės“ – jaunimui skirta knyga, tačiau jos gerbėjai – įvairaus amžiaus žmonės. Šį faktą įrodo ir tai, kad vos pasirodęs kūrinys iškart tapo „The New York Times“ bestseleriu, ir buvo išverstas į 53 pasaulio kalbas. 

Distopiniame romane yra vaizduojamas apokaliptinis scenarijus: buvusioje Šiaurės Amerikos teritorijoje ant griuvėsių įsikuria nauja Panemo valstybė, kurios apygardas valdo turtinga bei pažangi Sostinė. Tiesa, kol valstybės gyventojai kenčia skurdą ir nepriteklių, turtingieji sostinės gyventojai kasmet organizuoja realybės šou-žaidimą pavadinimu „Bado žaidynės“, kuriame varžosi po vieną berniuką ir vieną mergaitę iš kiekvienos apygardos. 

Mirties žaidynes stebi visa šalis, o iš dvidešimt keturių dalyvių gyvas išlieka tik vienas, nes taisyklės čia paprastos: žudyk arba nužudys tave. Visgi knyga nėra vien tik apie tai. Šio kūrinio pagrindinė veikėja Ketnė Everdin yra iš pačios skurdžiausios apygardos, tad nuolat yra pratusi už save kovoti. Iš dalies, ši istorija apie ją, jos vidinę dramą, meilės santykius bei išlikimą. 

Pati autorė yra sakiusi, kad "Bado žaidynių" įkvėpimo sėmėsi iš televizijos. Per vieną kanalą ji stebėjo žmones, dalyvaujančius realybės šou, o per kitą - filmuotą medžiagą apie invaziją į Iraką. Šie du dalykai S. Collins mintyse ėmė susilieti ir taip kilo knygos idėja. Pagrindiniu istorijos pagrindu tapo Romos gladiatorių žaidynės bei graikų mitas apie Tesėją - Ketnę rašytoja apibūdino kaip futuristinį Tesėją. Istorijai įtakos turėjo ir netekties jausmas, kurį S. Collins patyrė dėl tėvo tarnybos Vietnamo kare: Ketnė neteko tėvo būdama 11 metų.